šankinti

šankìnti (-ýti K, Jrb, Bt, Jdr, Pgg; N), -ìna, -ìno tr. K, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW962, NdŽ, KŽ, Všv, šañkinti, -ina, -ino K.Būg, NdŽ; N, L 1. N, K, J, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Krž versti šokti per kliūtį ar šiaip kur nors: Kumelę šankìna par tvorą Skr. Šankìno par torą ans karvę Skdv. Šankìna, plaka arklius par upę Šv. Šankino žirgą į verpetus ūžančius upės S.Dauk. Kam šankinì avis į daržą, nespeisk pri tvoros! Trg. | Šankinant kriupis išsiputa Šts. Be ans žinos, kas tai pati, be nešañkins par pečkaklį dėl menko daikto JV331. ^ Aš esu mokyta, par užpečkį šankyta ir apie pečių apvyta LTR(Vdk). Greitas – nors par žardą šankìnk Pln. | intr.: Su arkliu per grabę šankìnti K. Su arkliu ant ko šankìnti KII36. 2. NdŽ, KŽ versti šokinėti, piestu stotis: Aukštyn šankìnti KI640. Patrikas metės it žižilpos ant variuotas eilas kryžeivių pentinais šankindamas žirgą it smaką S.Dauk. Po tėvelių stiklo langu obelių sodelis, čia šankina broliai žirgus, šokti nemokančius KlvD155. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Atjoja bernelis, jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį KlpD84. Pūtė patrūbočių, šankino meškas M.Valanč. Šankýdavo tas meškas, kad net kudlos dulksta Pgg. 3. Š, NdŽ, Dr, Sd, Tl, Pkl, Lk, Grdm, Pj, Btg vesti šokti, šokinti: Katra mergelė daugiau patiks, tą šankìns Skd. Kai tik būdavo vestuvės, tai mane šankýdavo Lkš. Būsi nieko vieto[je], tavęs [neprašytos] niekas nešankìns DūnŽ. Ka anas šankìno, ka suko po prakaitu! Krš. Įkibo į nugarą i šankìna Grd. Matai, kaip piršlys motyną šankìna – sijonai dulka Vkš. Ka pradėjo šankìnti: vienas paleida, kitas ema, vienas paleida, kitas ema Akm. Šankìns vaikiai kaip pašėlę muni Klk. Kas daba muni gal šankìnti jau parsenusią bobą Skdv. Vyras vienas dvi moteriškas šankìndavo kadrylių Nmk. ║ skatinti šokti: Rusų dainos yra šankinamos, o mūsų liūdnos Ggr. 4. mėtyti šokant, sukinėjantis, supti, sūpuoti, alkuoti: Lėles šankìnti KII116. Šankìnti vaiką ant kelių NdŽ. Paskui, paėmęs jį ant rankų, šankino, alkavo, vaikas ratuodamas linksmas juokėsi Žem. Nešio[ja], šankìna vaiką pasigrobęs DūnŽ. Tu tą vaiką turì mėtyt, šankýt Jrb. Pasistatę ant kojų didieji jau vaikščiojantį vaiką šankina, vilioja prie savęs ir supdami talaluoja LMD(Sln). Didesnius vaikus ant kelių pasisvadinę šankindamys liuob dainiuoti Plt. Ai, Dievaliau, kuomet būsiu kaip tėtušėlis? Kuomet šankìnsiu kūdikėlį? JD238. ║ krėsti: Aš mislijau, ka tavi kaip elektra šankìna End. 5. Žr, Ldv, Vdk, Bt, Šv prk. gąsdinant, barant reikalauti ką (greičiau) daryti, saikinti: Šankinù vaikus, ka skubėtų Krš. Toks pasiutęs, ans šankìna pačią! Rdn. Pati tingia, o jį (vyrą) šankìna, kad amen! Žlp. Šankins tave iš lovelės virti večerelę LTR(Žg). ║ varginti: Mas esam šankìnti su kraučysta (buvom įtariami, kad slapta siuvam) DūnŽ. ║ įkyriai prašyti: Tie vaikai tik šankìna mamą, tik šankìna! Rdn. ║ erzinti, įkyrėti: Tos utys ka šankýs mumis Jdr. 6. NdŽ, Vn greitai nešti, vežti, gabenti: Šankìnom rugius lig sutemstant, iš prakaito ejom Ggr. Šankìno daktaro, bet ligonas mirė Ggr. Vilkas avį šankìna ant miško Eig. 7. daryti, kad susitrauktų, sušoktų: Ana šankìna audeklą, t. y. sudrėkina ir suriečia, kad susitrauktum J. Nešankìntas audeklas susitrauk J. \ šankinti; antšankinti; apšankinti; atšankinti; įšankinti; iššankinti; nušankinti; pašankinti; paršankinti; peršankinti; prašankinti; prišankinti; sušankinti; užšankinti